Kad daržas netaptų šliužų veisykla: patikrinti naikinimo būdai

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/plius/gyvenimas-visuomene/kad-darzas-netaptu-sliuzu-veisykla-patikrinti-naikinimo-budai.d?id=85015153
Nutarė, kiek metrų iki kaimyno sklypo negalima sodinti augalų: už pažeidimus numatė ir baudas

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/nutare-kiek-metru-iki-kaimyno-sklypo-negalima-sodinti-augalu-uz-pazeidimus-numate-ir-baudas.d?id=81304768

Nepramiegokite derliaus: elektrėniškė pasidalijo daržovių daigų sodinimo grafiku


Skaitykite daugiau: http://bustas.lrytas.lt/pasidaryk-pats/nepramiegokite-derliaus-elektreniske-pasidalijo-darzoviu-daigu-sodinimo-grafiku

Greičiausiai  visi  patyrę daržininkai žino daržovių sėjos kalendorių, bet mūsų skaitytoja Tatjana L. iš Elektrėnų atsiuntė ir savąjį. Kaip tikisi moteris, galbūt kam nors jis pravers.  
 Pomidorai 
Sėja – kovo mėnesį. Persodinimas į atvirą gruntą – kai nebelieka šalnų pavojaus. Kai saulė jau dažniau pasirodo, bet naktys dar šaltos, pomidorus galima pratinti prie lauko sąlygų ir dieną išnešti į šiltnamį. 
Baklažanai 
Sėjama kovo viduryje. Daigai pikuojami išaugus dviem tikriesiems lapams. Persodinti į gruntą geriausia gegužės pabaigoje, kai nebeliks šalnų pavojaus. Esant mažiau nei 15 laipsnių šilumos būtina uždengti specialia plėvele.
Paprikos 
Sėjama kovo pradžioje. Į atvirą gruntą persodinamos, kai nebėra šalnų grėsmės. Agurkai 
Daigams sėjami balandžio pabaigoje. Į gruntą persodinami, kai išleidžia 3–4 tikruosius lapus gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Į šiltnamį daigus galima sodinti 1–3 savaitėmis anksčiau. 
Brokoliniai, žiediniai kopūstai 
 Sėjama kovo viduryje. 35–40 dienų daigai sodinami į gruntą. Papildomai sėti galima visą vasarą.
 Ankstyvieji kopūstai Sėjama kovo viduryje. 50 dienų daigai sodinami į gruntą gegužės viduryje arba pabaigoje. 
Vidutinio ankstyvumo kopūstai Sėjama balandžio pabaigoje. 40 dienų daigai į gruntą sodinami gegužės pabaigoje. 
Vėlyvieji kopūstai Sėja – balandžio viduryje. 35–40 dienų daigai į gruntą sodinami gegužės pabaigoje.
 Šakniniai (ropiniai) salierai Sėjama vasario pabaigoje–kovo pradžioje. Daigai pikuojami išaugus dviem tikriesiems lapams – maždaug po 30–40 dienų. 60–80 dienų daigai sodinami į gruntą gegužės pabaigoje (kai praeina  šalnų pavojus). 

Valgomasis svogūnas
 Sėja – kovo pradžioje. 50–80 dienų daigai persodinami į gruntą gegužės pradžioje. Moliūgas 
Daigams sėklos sėjamos balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Sodinama į atvirą gruntą atsiradus dviem trims tikriesiems lapams, gegužės pabaigoje. 
Remontantinės braškės 
Sėjamos kovo pabaigoje–balandžio mėn. Daigai pikuojami pasirodžius 1–2 tikriesiems lapams (maždaug po 7–10 dienų). Į atvirą gruntą persodinamos išaugus 6-am tikrajam lapui – maždaug po pusantro mėnesio.

Sodininko darbai rugpjūtį

 ·     Soduose skiname vasarinių veislių slyvas, kriaušes ir obuolius. Vasariniai obuoliai paprastai sunoksta nevienodai, todėl skiname per kelis kartus. Pirmiausia nuskinkite labiausiai sunokusius ir didžiausius vaisius. Rinkite krituolius. Vėsiai laikomi vasariniai obuoliai vartojami ilgiau kaip mėnesį. Nuskintos nesunokusios vasarinės kriaušės labai greit sunoksta, vartojimo brandą pasiekia per 3-6 dienas. 

·   Rugpjūčio mėnesį genėkite obelis. Vasarinio genėjimo metu pašalinkite statmenai augančius stiprius metūglius, tankinančius vainiką. Genėkite 2-3 savaites prieš obuolių skynimą. Pašalinus ūglių perteklių, į vainiką patenka daugiau šviesos, ir obuoliai gražiau nusispalvina. Žieminių veislių obelis, kurių vaisius ruošiatės ilgai laikyti per žiemą, rugpjūčio pirmoje pusėje purkškite 0,6 proc. Kalcio salietros tirpalu, o mėnesio pabaigoje -0,7 proc. Minėtos trąšos pagerina vaisių kokybę ir laikymąsi. 

·     Retinkite senus serbentų, agrastų uogakrūmius, nes nuskynus uogas gerai matyti sutankėjusios šakos, kurias reikia išpjauti.

·     Nuskynę vasarą derančias avietes ir gervuoges, nupjaukite nuderėjusius stiebus, nes jie dažnai serga žievėplaiša. Pažeistus stiebus sudeginkite.

·     Maždaug iki rugpjūčio vidurio medelynuose akiuokite vaismedžius. Tam tikslui turėkite iš anksto pasisodinę sėklinių ar vegetatyvinių poskiepių. Skiepūglius imkite tik nuo sveikų vaismedžių, jie turi turėti gerai išsivysčiusius pumpurus (akutes).

·     Nuo rugpjūčio vidurio – geriausias laikas sodinti braškes. Sodinkite tik sveikus, stiprius, vešliomis šaknimis daigus į gerai paruoštą nepiktžolėtą dirvą. Esant sausrai, pasodintus braškių daigus gausiai laistykite. Jei norite braškių sodinti didesnį plotą, tai daugiau tinkamų sodinti daigų bus rudenį ir ypač pavasarį. Rudenį braškes turite pasodinti iki rugsėjo vidurio.

·     Rugpjūčio pabaiga-tinkamiausias laikas dauginti baltuosius ir raudonuosius serbentus sumedėjusiais auginiais, nes, jie ilgiau šaknijasi kaip juodieji serbentai. 

·     Rinkite ir naikinkite kenkėjų ir ligų pažeistus vaisius. Po pomedžiais purenkite dirvą. Išvalykite patalpas ir išbalinkite šviežiai gesintomis kalkėmis, kur laikysite vaisius ir daržoves per žiemą.


Vaiskrūmiai: kokie ir ką apie juos reikia žinoti

Paprastoji avietė 

Paprastąsias 'Meeker' ar „Schonemann' veisiių avietes reiktų sodinti į eilę ir pririšti prie kartelių. Uogas veda dvejų metų šakelės. Nurinkus uogas, dvimetes šakeles ir silpnas metų šakeles reikia nupjauti prie pat pagrindo. Vietoje jų iš šaknų išauga 8-12 naujų tvirtų ūglių, ant jų ateinančiais metais užsimegs uogų. Nupjovę šakeles, užpilkite komposto ar pjuvenų sluoksnį, kad dirva po augalu ilgai būtų drėgna. Vasarinės avietės, priklausomai nuo rūšies, subrandina uogas liepą-rugpjūtį. Jaunas šakeles vasarą reikia pririšti prie karteliių.

Kitų veislių. 'Autumn Bliss' ir 'Aroma Queen' sukrauna žiedus ir subrandina uogas ant pernykščių ūglių. Pirmos uogos sunoksta nuo rugpjūčio pabaigos, derlių galima rinkti iki rudens pabaigos. Nurinkę derlių, nupjaukite visas pašaknines ataugas. Patarimas: minėtų rūšių avietės atsparios ligoms, pakenkiančioms šaknims, todėl nupjautus pašakninius ūglius galima susmulkinti ir užpilti žiemai. Jei visgi įsimetė liga, nukirstas šakeles sudeginkite.

   Agrastai

Galima auginti kaip krūmus arba kaip kamieninius augalus. Svarbu kamieniniam agrastui reikalinga stabili atrama, kurios aukštis-iki pusĖs vainiko. Bet kokios formos kamieninio agrasto 3-4 metų šakas reiktų visiškai nupjauti. Krūmų tankius šoninius ūglius iškirpkite, o kamieninių agrastų sutrumpinkite iki 1 centimetro.

Serbentai 

Kai praeina ketveri metai po raudonqjų ir baltųjų serbentų pasodinimo, kasmet reikia juos atjauninti. Nurinkus derlių, 2-3 seniausias šakas reikia išpjauti. Vietoje jų palikite tiek pat jaunų iš kamieno išaugusių ūglių, kitus liaunus jaunus ūglius iškirpkite. Tada apkarpykite vaisių davusias šonines šakas, palikite 2 cm ilgio šakeles. Iš jų išaugs naujos šakos, kurios po 1-2 metų ves uogas. Naujas uogas vesiančias šakas retinkite tik tokiu atveju, jeigu jos auga per arti viena kitos. Idealus atstumas tarp šakelių -10 cm. 

Kamieniniams serbentams paliekamos 5 skeletinės šakos.  Šonines šakas reiktų apkarpyti taip, kaip ir krūmo formos serbentams.

Gervuogės 

Gervuogių krūmus bus lengviau prižiūrėti ir nurinkti uogas, jeigu uogas brandinančias šakas ir jaunus ūglius vienus nuo kitų atskirsite. Visas pernykštes šakeles, ant. kurių užsimezgė uogos, palenkite į vieną pusę, kitą pusę atraminės sienelės palikite jauniems, kamieniniams ūgliams, kurie išaugs pavasarį ir megs uogas kitais metais. Visus silpnus ūglius iškirpkite, 5-10 stipriausių pritvirtinkite prie atraminės sienelės. Svarbu šoninius ūglius ant naujų iš šaknų išaugusių šakų, 2-3 lapais patrumpinkite. Nurinkę uogas arba rudens pabaigoje uogas mezgusias šakas išpjaukite kuo arčiau pagrindo. 

 SpeciaĮistų patarimai

Kaip apkarpyti

Ant kamieno išaugusius ūglius reikia kuo anksčiau pašalinti, o nupjauti – prie pat pagrindo, antraip iš miegančių pumpurų vėl išaugs nauji ūgliai. Apkarpius šakelių galus suaktyvėja vaismedžių augimas, tose vietose ūgliai pradeda stipriai šakotis. šito galima išvengti – nuo šakos reikia nupjauti išaugusį šoninį ūglį. Jeigu krūmas per daug išsišakojo, išimties tvarka jas galime nukreipti į šoninį ūglį.


iš 2016 m. sieninio kalendoriaus lapelių

Kada sėti daržoves 2016šaltinis: www.vedrana.lt
Kada sėti daržoves 2016Kada sėti daržoves 2016Jeigu norite ištisus metus turėti šviežių prieskoninių žolelių, daržovių, džiaugtis gausiai žydinčiomis kambarinėmis gėlėmis, vertėtų atsižvelgti į tai, kokios dienos palankiausios sėti, sodinti, persodinti. Tam turi įtakos ne tik Mėnulio fazė, bet ir jame esantis zodiako ženklas.

Pilnėjant Mėnuliui, tinka sodinti vaistažoles, gėles, sėti šakniavaisines daržoves (ridikėlius salierus, morkas ir kt.).

Tris dienas prieš Mėnulio užtemimą ir po jo geriausiai nieko nesodinti ir nepersodinti (birželio 2, 15 d.).

Šakniavaisines daržoves patartina sėti per delčią (kovo 1–4 ir 27–31 d., balandžio 1–3 ir 25–30 d., gegužės 1–2 ir 25–31 d., birželio 1, 24–30 d.). Šis laikas tinkamas ir genėti. Vaismedžius geriausiai skiepyti per priešpilnį, vadinamosiomis vaisių dienomis, kai Mėnulis būna Avino, Liūto ar Šaulio ženkluose: balandžio 12, 13 d., gegužės 10 d., birželio 14, 15 d. Tręšti tinka per pilnatį (šaknys gerai pasisavina trąšas): kovo 20–26 d., balandžio 19–24 d., gegužės 18–24 d., birželio 16–23 d., liepos 16–23 d. ir kt. arba šviečiant delčiai: kovo 1–3 ir 27–31 d., balandžio 1–3 ir 25–30 d., gegužės 1–3 ir 25–29 d., birželio 1, 24–30 d., liepos 1, 24–30 d. Tik nereikėtų tręšti ką tik persodintų, jaunų augalų – gali pakenkti šaknims (ypač kambarinių).

Jei ketinate turėti darželį ant palangės, persodinti kambarines gėles, rinkitės laiką, kai Mėnulis yra Jaučio, Mergelės ar Ožiaragio ženkluose (ypač gerai, jei jis sutampa su priešpilniu), nes tai – vadinamosios šaknų dienos: kovo 18, 19 d., balandžio 14, 15, 16 d., gegužės 11, 12, 13 d., birželio 8, 9, d. Sodinti, persodinti taip pat tinka dvi dienos po jaunaties iki pat pilnaties, išskyrus dieną prieš ją (kovo 13–18 d., balandžio 11–17 d., gegužės 10–16 d., birželio 9–14 d.). Pasak astrologų, šiuo laiku gerai prigyja persodinti net seni ar labai lepūs augalai. 

2016 METŲ SĖJOS KALENDORIUS

 VasarisKovasBalandisGegužėBirželisLiepaRugpjūtisRugsėjisSpalis
Krienai20–2420–23, 2619,20,23,2420, 2116–18, 21–2315, 18– 2015, 16, 20, 2116–1813‐15, 18, 19
Česnakai21–2422–2519–2118–2012–14, 228–13, 21, 226–9, 16–194, 5, 12– 1510–13
Svogūninės gėlės23, 2421–23, 25, 2617–19, 22–2419–2115–18, 20–2214, 15, 17–2014–16, 19–2116–1912‐15, 17–19
Sėjamosios gėlės14, 1513–15, 17, 189–11, 15–176–9, 11– 144, 5, 8–115–8, 23–252–5--
Lapinės petražolės5,6, 8–108–105,6, 10–127–94–65–82–6, 311–3, 29, 30-
Paprikos13–1513–15-15–1711–158–135–910–127–10
Saulėgrąžos5–7, 15–1715–1711–13, 15–178–11, 14–175–7, 10–133,4, 7–103–71–3, 10–12, 29, 307–10
Ridikai, ridikėliai20–2420–2519–2418–2115–17, 21, 2218–2115, 16, 19–2111, 12, 15–1712–15
Salotos, špinatai, lapiniai burokėliai5–106–105,6, 9–115–84–64–72–5, 311–3, 30-
Burokai1, 2, 20– 24, 27– 2920–23, 25–271, 19, 22–24, 27–3019–21, 25–27, 30, 3115–17, 21, 22, 26–2818‐21, 23‐2815–17, 23–2611, 12, 21–2312‐15, 17‐19, 24, 25
Salierai5–7, 9–118–10, 30, 311, 6, 7, 9–11, 287–9, 25– 314, 5, 25–277, 8, 23–273–6, 24–261–3, 20–22, 29, 3024, 25
Pomidorai4–6, 13–15 13–15-14–1611–158–135–95–7, 11, 128–11
Krapai, kmynai, pankoliai, kalendros, garstyčios11–1610–15, 17, 187–11, 13–155–8, 12– 144, 5, 7–9, 11–144–6, 9–11, 13, 141–3, 5–7, 10, 111–3, 5–8, 29, 303–5, 30, 31
Pupos, pupelės, žirniai--15–1713–179–137–115–710–127–10
Braškės, rabarbarai21–2413–1516, 1715–17, 19–2111–148–105–710–127–10
Kopūstai, žiediniai kopūstai, smidrai5–7, 10–128–105–7, 10–126–85–85–72–6, 312–4, 29, 30-
Bulvės, topinambai21–2420–26 19–2416, 17 14–17 14, 1515–1712–15, 17–1912‐15, 18‐20
Laiškiniai svogūnai6–96–9-15–1711–159–156–112–8, 29, 301–5, 10, 11, 29–31
Ropiniai svogūnai21–2421–2619–2418–2115–17----
Morkos, pastarnokai19–2420–2319, 20-20–2217–2014–16, 19–2111,12, 15–1712‐15, 17‐19
Agurkai, kukurūzai, arbūzai, melionai5–7-9–116–84–6-5, 61–3, 29, 30-
Moliūgai, baklažanai, aguročiai, patisonai14–1613–1515–1713–169–127–105–711, 128, 11
Ropės, grieščiai19–2320–23, 25, 2619, 20, 22–2419–2115–17, 21–2414, 15, 17–2015–17, 19–2115–1812‐15, 17‐19

Visiems augalams nepalankios dienos sėti ir sodinti, persodinti

SausisVasarisKovasBalandisGegužėBirželisLiepaRugpjūtisRugsėjisSpalisLapkritisGruodis
3–52–43–52–42–41–3, 301, 2, 29–3128–3026–2826‐2824–2623‐25


 DRUSKA, CUKRUS, ČESNAKAS IR KEFYRAS – TAI PRODUKTAI, KURIE PAKEIS CHEMIJĄ DARŽE


   Kartais nė nepagalvojame, kad trąšas ir chemikalus gali atstoti patys paprasčiausi produktai – druska, cukrus, česnakas, kefyras, garstyčios.
Pavyzdžiui, ant pomidorų pasirodė pirmi fitoftorozės požymiai. Kad išgelbėtumėte vaisius, reikia paspartinti jų nokimą. Šiuo tikslu įprastai rekomenduojama patręšti pomidorus kaliu ir fosfatu. Tačiau yra paprastesnis būdas. išmaišykite 1 l vandens 100 g druskos ir šiuo tirpalu apšlakstykite pasiligojusius augalus. Po šios nesudėtingos operacijos lapai pagels ir nukris, stiebai ir šakelės nebeaugs, visos jėgos bus skiriamos vaisių nokinimui. Be to, ant pomidorų susidariusi plona druskos plėvelė apsaugos juos nuo tolimesnio infekcijos plitimo. Tiesa, galima ir nelaukti, iš karto apšlakstyti augalus šviežiu česnako nuoviru (50 g kibirui vandens) arba perrūgusio kefyro nuoviru (1 l kibirui vandens). Kita problema. Neauga burokėliai – šakniavaisiai vos didesni už ridikėlius, nesaldūs. Šiuo atveju irgi padės druska. Ištirpinkite kibire vandens 30-50 g druskos ir palaistykite burokėlius. Tiesa, taip tręšiama vasaros pradžioje, kai išauga tikri aštuoni lapai. Druskos tirpalą pilkite ne po šaknimis, o maždaug 10 cm atstumu nuo šakniavaisių. 
 Su kopūstiniais baltukais galima kovoti taip: pasigaminkite tirštą cukraus sirupą, įpilkite į dubenėlius ir sustatykite aplink kopūstų lysves ant kokių nors stovų. Geriausia, kad dubenėliai stovėtų aukščiau. Į kiekvieną dubenėlį įmeskite žiupsnelį mielių. Rūgstant išsiskirs kvapas, kuris privilios kenkėjus. Kopūstiniai baltukai prilips prie dubenėlių ir negalės išskristi. Lietingu oru įkyri šliužai. Jie apgraužia žemuogių lapus, suėda uogas. Plėšikauja jie vakarais, naktimis ir anksti ryte, o dieną ilsisi kur nors pavėsyje. Vietas, kur renkasi šliužai, reikia pabarstyti maltomis garstyčiomis. Tikriausiai apkaupiate bulves ir puikiai žinote, kokio derliaus laukti rudenį. Jei panašu, kad derlius nebus didelis, kitais metais pasigaminkite česnakų nuovirą (1 kg smulkintų česnakų 10-iai l vandens). Šiame nuovire palaikykite bulves, kurias sodinsite, 8 val. Taip dezinfekuosite ir stimuliuosite augimą. Patirtis rodo, kad taip derlius būna 30 ar net 50 proc. gausesnis.

Šaltinis: http://www.manonamai.lt.

Pomidorų maras nesnaudžia 
Maras (fitoftorozė)  – labai pavojinga, žaibiškai plintanti pomidorų liga. Pirmiausia ant pomidorų lapų pasirodo bronzinės spalvos dėmių, apatinėje lapų pusėje – pilkų apnašų, paskui pažeidžiami žali pomidorų vaisiai.

Skaitykite daugiau http://tany.lt/index.php?page=maras-fitoftora
Homeopatinis pomidorų maro gydymas
Konstitucinis homeopatinis vaistas pomidorų ligų gydymui (tame tarpe ir marui) yra Ocimum basilicum. Vienos forumietės komentaras apie jį: „Praėjusį sezoną laistydavau pomidorus ištirpindama po žirnelį homeopatinio vaisto kibire vandens. Rezultatai buvo stulbinantys! Pomidorų stiebai ir lapai išliko nepažeisti ligos iki rugsėjo pabaigos, paskutinį derlių nuskyniau spalio viduryje, tik visai keli vaisiai buvo su tamsia dėmele (nuo rusėjo žymiai rečiau laistydavau, rečiau pomidorai gaudavo ir savo vaisto)“.
 
 
Pomidorų maro profilaktika 
Augalus genėkite tik ryte, kad pažeistos vietos spėtų apdžiūti. Pastebėję pirmuosius maro požymius ar sužinoję, kad liga plinta, augalus purkškite fungicidais. Stipriai susirgusius augalus geriau pašalinti. Net pažeistų lapų, vaisių šalinimas sumažina galimybes ligai plisti. Jei pomidorai serga, tenka juos laikyti kuo sausesnius, net kurį laiką nelaistyti. Geriausias „vaistas“ – žema santykinė oro drėgmė, aukšta temperatūra ir vėdinimas".
Tiek česnakai, tiek bazilikai apsaugo pomidorus nuo daugelio ligų. Pastebėta kad bazilikas, augantis šalia pomidorų, saugo nuo fitaftoros. Jeigu sąlygos plisti ligoms palankios, tai pomidorus papildomai galima purkšti česnakų antpilu arba dirvinio asiūklio nuoviru. Taip pat galima purkšti atskiestu liesu (ne pasterizuotu) pienu, įlašinti į jį jodo. Arba pagaminti išrūgų su jodu.

Padeda apsaugoti nuo ligų ir beržo grybas, pušų pumpurų nuoviras. Šalia pomidorų pasodinti keli kanapių krūmeliai irgi gali apsaugoti nuo ligų.


Dar keletas receptų nuo fitoftoros:
10 l vandens.
1 l pieno (nepasterizuoto),
9 l vandens,
20 lašų jodo.

Arba naudoti tokius pat kiekius išrūgų arba parūgusio kefyro, jodo. Purkšti kas 10 dienų.
---------------------------------------------------------------------------------------
1,5 stiklinės sumaltų česnako galvučių arba 3 stiklinės žiedstiebių ir laiškų,
1,5 g kalio permanganato,
2 valgomi šaukštai ūkinio muilo,


Sumaltus česnakus užpilti vandeniu. Palaikyti parą, tada perkošti, nuspausti, ištirpinti muilą, kalio permanganatą ir purkšti pomidorus taip, kad sušlaptų apatinė lapų pusė (kiekvienam augalui ne mažiau kaip stiklinė tirpalo). Purkšti kas dvi savaites.
-------------- ----------------------------------------- 100 g išdžiovinto susmulkinto beržo grybo,
1 l verdančio vandens.
 
Užpilti verdančiu vandeniu ir pakaitinti vandens vonelėje apie 30 min., tuomet leisti ataušti, perkošti ir purkšti kas 10–14 dienų.Taip pat galima sauso grybo milteliais pabarstyti aplink pomidorų krūmelius ir ant pačių krūmelių.
----------------------------------------------------------------------------------------
1 kg šviežios dirvinio asiūklio arba 150 g džiovintos žolės,
10 l vandens.
 
Asiūklių žolę užpilti vandeniu, palaikyti parą laiko, po to pavirinti 30 min. ir atvėsinti. Purkšti pomidorus kas 10–14 dienų.
----------------------------------------------------------------------------------------
1 dalis pušų pumpurų (jei pumpurų 1 l, tai vandens  2 l),
2 dalys vandens.

Anksti pavasarį, kada dar pumpurai yra lipnūs, prisiskinti  ir laikyti tamsioje šaltoje vietoje (kad ir šaldytuvo apatinėje lentynėlėje) ne trumpiau nei 10 dienų. Susmulkinti, užpilti vandeniu, statyti virti, o užvirus pavirinti apie 3 min. Kai ataušta, perkošti. Antpilą, maišytą su vandeniu 1/5 dalimis, purkšti kas 10 dienų.

P.S. Į visus purškiamus skysčius galima dėti ūkinio muilo iki
 40 g 10 l vandens, kad skystis geriau priliptų prie augalų lapų. Artėjant rudeniui, kada pomidorų vaisiai yra užaugę, o naktimis prasideda rūkai, galima juos nupurkšti 10% valgomos druskos tirpalu. Nuo to dalis pomidorų lapų nudžiūva, bet vaisiai pasidengia druskos plėvele ir neužsikrečia fitaftora. Nuskynus dar neprinokusius vaisius, kuriuos nokinate namie, nuplaukite karštu vandeniu (vandens temperatūra turi būti tik iki 60 laipsnių). Sausai nušluostyti ir padėti nokti.